pastauka

×pastáuka (l. podstawka) sf. (1) Ds 1. geležis, ant kurios atsistojama, lipant į ratus: Pastaukėlė nulūžo ir barškinos apie ratus Jz. 2. sūpuoklių lentelė, ant kurios atsistojama ar sėdamasi: Nesisupk tep aukštai, ba pastauka nedrūta Šn. Besisupant nulūžo pastáuka, ir jie prisimušė Gž. 3. lentyna: Pienas viršutinėj pastáukoj pastatytas Pn. 4. sienos ramstis, sutvirtinimas: Neužmiršk, maistruli, pastaukos pastatyt, ba kluono siena visai griūva Ūd. 5. lentutė, kuria paremtos smuiko stygos: Pastáuką išgaišeno OZ40. 6. javų sluoksnis, pametamas ant grendymo, kuliant arkline kūliamąja: Šitą pastáuką iškūlę, eisim pietų Šn. Pusę pastáukos iškūlėm, ir maniežas sugedo Šn.